Vis daugiau šiuolaikinių įvairiausios paskirties pastatų dėl daugelio privalumų dengiama plokščiais stogais. Plokščia namo „kepurė“ – idealus pasirinkimas nedidelių sklypų savininkams, tausojantiems kiekvieną kvadratinį metrą. Šis sprendimas yra tinkamiausias ir pastatams, esantiems siauruose „nestandartiniuose“ plotuose, ankštose, minimalistinėse erdvėse.
Pagrindinis plokščiojo stogo privalumas – maksimaliai išnaudojamas visas pastogės plotas. Po tokiu stogu nėra nuožulnumų, nėra mansardos, kaip tradicinėje šlaitinėje pastogėje, tad funkcionaliai išnaudojamas visas antras namo aukštas.
Galimybė ant plokščiojo stogo įrengti papildomą poilsio ar žaliąją erdvę – terasą, mini sodelį – tai dar vienas svarbus pliusas. Juk daugumoje gyvenamosios paskirties sklypų yra ribojamas statinių aukštis, o ant šlaitinio stogo, jo konstrukcijos ypatumų, papildomos gyvenamosios erdvės nesusikursime.
Plokščias stogas – ne tik funkcionalesnis, bet ir ekonomiškesnis. Jo plotas mažesnis už šlaitinio stogo plotą, todėl reikia mažiau dangos. Lyginant su šlaitinio stogo dengimo procesu – mažesni darbo kaštai: plokščias stogas sumontuojamas žymiai greičiau, jam reikia mažiau brangiai apmokamo rankų darbo.
Plokščiojo stogo detalės: medinės ir gelžbetonio konstrukcijos
Nuo statinio paskirties ir konstrukcijos priklauso stogo perdangos pasirinkimas. Daug metų populiariausios išlieka medinės ir gelžbetoninės perdangos.
Medinių stogo konstrukcinių detalių privalumas – jos sveria mažiau už gelžbetonį. Lengvesnis stogo svoris lemia ir mažesnes pamatų apkrovas. Medį žmonės renkasi ir dėl jo natūralumo, suteikiamo patalpoms jaukumo.
Dėl šiuolaikinių gamybos technologijų, medinės stogo konstrukcijos gali būti pačios įvairiausios. Joms dažniausiai naudojama paprasta, vientisa mediena arba klijuota mediena.
Svarbus medžio sijų privalumas lyginant jas su gelžbetonio konstrukcijomis išryškėja kalbant apie šalčio tiltus. Jei pastato išorėje iškišami karnizai ar kitos detalės, daromos stoginės – medinių konstrukcijų nereikia apšiltinti papildomai, nesusidaro šalčio tiltai. Gelžbetonio ar metalinės konstrukcijos reikalauja papildomo šiltinimo tiek pastato viduje, tiek išorėje.
Pagrindinis stogo medinių konstrukcijų trūkumas – deformacijos. Mūsų klimato zonoje sninga daug ir dažnai, sniego kasdien nuo stogo nekasame, o nuo sniego medis linksta, deformuojasi. Atsiranda liekamosios deformacijos, kadangi net ir pašalinus apkrovas – įlinkis lieka.
Vertinant ekonominiu aspektu, nors medinės detalės ir pigesnės už gelžbetonio, medinių stogo konstrukcijų montavimas reikalauja daugiau darbo sąnaudų: ilgesnis montavimo procesas, reikia daugiau darbininkų.
Gelžbetonininės stogo konstrukcijos – didesnėms apkrovoms
Gelžbetoninės stogo perdangos plokštės – vienos tvirčiausių, atlaiko didesnes apkrovas. Jos būna kelių rūšių: monolitinės, surenkamosios arba surenkamosios monolitinės. Gelžbetoninių plokščių privalumas – spartesnis ir patogesnis montavimas. Plokštės pjaustomos pagal individualius kliento pageidavimus, jomis galima perdengti dideles angas. Smarkiai taupomas laikas: 200 – 300 kv. m. stogą gelžbetoninėmis perdangomis galima uždengti vos per pusdienį.
Kita vertus gelžbetonis brangesnis už medines stogo konstrukcijas, montavimo kainą taip pat didina darbams būtinas kranas, profesionalių montuotojų brigada.
Jau minėjau, kad dėl šalčio tiltų susidarymo gelžbetoninių konstrukcijų stogelius, balkonus, esančius pastato išorėje, būtina apšiltinti taip pat, kaip ir atitvarą su lauku. Arba teks naudoti labai brangias detales, išvengiančias šalčio tiltų. Tuo tarpu plokščią gelžbetonio stogą apšiltinsime sparčiai ir lengvai. Ant horizontalios plokštumos tiesiogiai klojamas ir pritvirtinamas putų polistirolas, nereikia papildomai apdirbinėti jokių detalių. Šis privalumas taip pat teigiamai įtakoja stogo kainą.
Plokščiojo stogo hidroizoliacijai tinkamiausia PVC danga
Plokščiojo stogo minimalus nuolydis, kurio reikalauja dangos technologija, yra 2 procentai, t. y. 1,15 laipsnio. Todėl labai svarbu kruopščiai, atsakingai parinkti bei įrengti sandarią plokščiojo stogo hidroizoliacinę dangą, kad užsikišus įvadams vanduo nepatektų į patalpas. Tuo pačiu reikia atkreipti dėmesį, kad pastatą uždengus plokščiu stogu, įrengiami vidiniai vandens surinkimo stovai patalpose, nebereikia lietvamzdžių.
Lietuvos klimatas ypatingas ne tiek kritulių kiekiu, kiek jų įvairove: sniegas, lietus, kruša, šlapdriba – viską turi atlaikyti mūsų namų stogai. Saulės kaitra ir vis dažnėjantys vėjai – taip pat reikalauja ypatingo dėmesio renkantis pastatų hidroizoliacines dangas. Todėl svarbu pasirinkti Lietuvos klimato zonai, kurioje daug vadinamųjų šalčio pikų, tinkamus hidroizoliacinius produktus. Kiekvienas profesionalių statybos produktų gamintojas turi sukūręs atskiras hidroizoliacinių produktų grupes pagal tam tikrą klasifikaciją, skirtas tam tikroms klimatinėms zonoms, regionams. Permainingo klimato teritorijose stogams rekomenduojama rinktis polivinilchlorido (trumpiau – PVC) dangas, kurios pranašesnės už įprastai naudojamą bituminę dangą.
PVC dangos – vienos iš technologiškai pažangiausių hidroizoliacinių stogo dangų, jų ilgaamžiškumas siekia 20–30 metų. Tai – lengva, elastinga, savybes išlaikanti net minusinėje temperatūroje danga, tinkama įvairaus tipo stogams.
Pagrindinė PVC stogo dangos ypatybė – pralaidumas vandens garams. Kadangi ši danga ne klijuojama visu plotu, o tvirtinama mechaniškai prie stogo juostų kraštuose – joje nuolat vyksta oro cirkuliacija, danga „kvėpuoja“ išgarindama susikaupusią drėgmę aukščiausiose pastato vietose per parapetus. PVC danga yra atspari UV spindulių poveikiui, dangos hidroizoliacijai nebereikia papildomai įrenginėti vėdinimo kaminėlių, o tai žymiai padidina stogo patikimumo ir ilgaamžiškumo koeficientą.
PVC dangos pliusas – dvigubai didesnė įrengimo sparta ir tiek pat mažesnės darbo sąnaudos. Bituminė danga klojama dviem sluoksniais apie 8-10 mm storio, o PVC membranos reikia tik vieno 1,5 mm storio sluoksnio. Lengvos PVC stogo dangos pranašumas prieš bituminę ypač išryškėja, kai tenka dengti stogo paviršių, kurio neįmanoma išlyginti: PVC membranos prisitaiko prie klojamo paviršiaus.
Šios sintetinės dangos klojimo metu nenaudojama atvira ugnis. Danga klojama ir mechaniškai pritvirtinama ties siūlių persidengimais, kurios sandarinamos naudojant karšto oro srovės įrangą: rankinius sandarinimo karšto oro srove įrankius ir prispaudžiamuosius volelius, arba automatinius sandarinimo karšto oro srove įrankius su kontroliuojama karšto oro temperatūra.
Taip pat PVC stogo dangoje lengviau pastebėti ir iškart pašalinti dengimo metu atsiradusius defektus. Tuo tarpu bituminės stogo dangos įtrūkimai dažnai pastebimi tik po tam tikro laiko, kai siūlės jau būna permirkę nuo susikaupusio vandens.
